- rankotas
- 1 rankõtas sm. (2) 1. I įgudimas, sekimasis dirbti, tvarkyti ką nors gyvenime: Geros gaspadinės geras rankõtas, t. y. gerą ranką turi ant padirbimo viso ir vis jai klojas: sūris, raugas miero[je] ir iškepta miero[je] J. Tas Pranius tur rankotą: ką beims – kaip lėlę padaro Stl. Ans turi gerą rankotą, viskas gerai sekasi Ll. Anie ant kiaulių neturi rankoto: išdvesia ir išdvesia Gr. Toks jau žmogaus rankõtas, ka nepragyvena Vdk. 2. amatas: Dėl ko neišmokai kokio amato ar rankoto, o lenkiškai remeslo Rp.
Dictionary of the Lithuanian Language.